Dažniausias klausimas renkantis stelažus – „kiek padėklų tilps“. Tačiau teisingesnis klausimas yra „kiek padėklų vietų mums reikia“. Jei vietų per mažai, kroviniai atsiduria ant grindų praėjimuose; jei per daug – sumokama už plotą ir konstrukcijas, kurios stovi tuščios. Abi klaidos atsiranda, kai skaičiuojama pagal dabartinį vaizdą sandėlyje, o ne pagal duomenis.
Reikiamas padėklų vietų skaičius apskaičiuojamas iš didžiausio vienu metu laikomo atsargų kiekio, išreikšto padėklais, pridedant 10–20 % rezervą sezoniniams svyravimams ir apie 15 % laisvų vietų, be kurių sandėlis negali efektyviai dirbti – pilnai užkrautame stelaže kroviniai pradedami stumdyti. Paletiniai stelažai sandėliui parenkami pagal šį skaičių, o ne pagal tai, kiek konstrukcijų telpa į patalpą.
Toliau – skaičiavimo eiga, veiksniai, kurie ją keičia, ir kaip rezultatą paversti stelažų išplanavimu.
1 žingsnis: atsargos padėklais
Pradedama nuo apskaitos duomenų: kiek kiekvienos prekės laikoma ir kiek jos telpa ant vieno padėklo. Suma duoda vidutinį padėklų skaičių. Tačiau sandėlis turi tilpti ne vidutinį, o didžiausią kiekį – prieš šventes, sezono pradžioje ar po didelio pristatymo. Todėl imamas bent 12 mėnesių laikotarpis ir ieškoma piko.
Jei duomenų nėra, pradinį įvertį galima gauti suskaičiavus padėklus sandėlyje piko metu, įskaitant stovinčius ant grindų.
2 žingsnis: rezervas ir laisvos vietos
| Priedas | Orientacinis dydis | Kodėl reikalingas |
|---|---|---|
| Sezoninis rezervas | 10–20 % | Pikai ne visada kartojasi tiksliai |
| Laisvos vietos darbui | ~15 % | Perkėlimams, priėmimui, grąžinimams |
| Augimas | Pagal planą 2–3 metams | Kad neplėstis po metų |
Pilnai užkrautas sandėlis yra lėtas sandėlis: krautuvai stumdo padėklus ieškodami vietos, o FIFO principas pažeidžiamas, nes seniausios prekės užkasamos.

3 žingsnis: kokios tai vietos
Ne visos padėklų vietos vienodos. Vertinant poreikį verta atskirti:
- greitai judančias prekes – joms reikia vietų arti išsiuntimo ir patogiame aukštyje;
- rezervą – gali būti aukščiau ir toliau;
- nestandartinius krovinius – aukštesni ar sunkesni padėklai reikalauja kitokių sijų aukščių ir apkrovų;
- komplektavimo vietas – jei komplektuojama iš stelažų, apatiniai lygiai naudojami kitaip.
Šis skirstymas lemia, kiek lygių ir kokio aukščio reikia, o ne vien bendrą skaičių.
4 žingsnis: nuo skaičiaus iki išplanavimo
Turint reikiamą vietų skaičių, projektuotojas skaičiuoja atgal:
- Kiek lygių leidžia patalpos aukštis ir krautuvų kėlimo aukštis.
- Kiek padėklų telpa viename lygyje pagal padėklo tipą (EUR, FIN) ir sijų ilgį.
- Kiek eilių telpa pagal praėjimų plotį naudojamai technikai.
- Ar rezultatas atitinka poreikį – jei ne, keičiama technika (siauresni praėjimai) arba sistema (dvigubo gylio, drive-in daliai prekių).
Dažnai paaiškėja, kad poreikis tilptų esamame sandėlyje, jei būtų išnaudotas aukštis arba pakeistas krautuvų tipas – tai pigiau nei papildomas plotas.
Lietuvoje tokį skaičiavimą ir išplanavimą atlieka UAB „Preneta“ – nuo apžiūros ir poreikio įvertinimo iki montavimo. Įmonės siūlomi paletiniai stelažai sandėliui apima tiek selektyvias sistemas, tiek aukštųjų sandėlių ir dinaminius sprendimus, o gamyba įmonėje leidžia konfigūraciją pritaikyti apskaičiuotam vietų skaičiui, o ne atvirkščiai. Darbus atlieka nuosava komanda iš Kauno ir Panevėžio biurų visoje Lietuvoje.
Veiksniai, kurie keičia skaičiavimą
- Padėklų aukštis. Aukštesni padėklai reiškia mažiau lygių tame pačiame aukštyje.
- Svoris. Sunkūs padėklai gali riboti lygių skaičių dėl rėmo apkrovos.
- Prekių skaičius vienam padėklui. Jei vienai prekei tenka daug padėklų, dalį galima laikyti kompaktinėse sistemose.
- Apyvarta. Greita apyvarta reikalauja daugiau laisvų vietų priėmimui ir išsiuntimui.
- Sezoniškumas. Jei pikas trumpas, kartais pigiau jam nuomotis plotą, nei visus metus išlaikyti tuščias vietas.
Dažniausios klaidos
- skaičiuojama pagal vidurkį, o ne piką;
- nepaliekama laisvų vietų, todėl sandėlis „užsikemša“ per pirmą sezoną;
- neįvertinamas augimas, ir po metų perkama antra sistema, nesuderinama su pirma;
- vietų skaičius didinamas siaurinant praėjimus, bet technika lieka ta pati.
Kaip patikrinti skaičiavimą po metų
Apskaičiuotas vietų skaičius yra prielaida, kurią verta patikrinti po pirmų metų: kiek vietų buvo užimta piko metu, ar kroviniai stovėjo ant grindų, kiek laiko užtrukdavo rasti laisvą vietą. Jei užimtumas piko metu nuolat viršija apie 85–90 %, sandėlis dirba ties riba ir kitas pikas greičiausiai sukels problemų. Jei užimtumas net piko metu žemas, galbūt dalį eilių galima pritaikyti komplektavimui ar kitai paskirčiai.
Dažniausi klausimai
Kiek procentų sandėlio ploto užima stelažai?
Priklauso nuo sistemos ir technikos. Selektyviuose stelažuose su atsvariniais krautuvais didelę dalį ploto užima praėjimai, siaurų praėjimų sistemose – gerokai mažiau. Todėl svarbesnis rodiklis yra padėklų vietų skaičius kvadratiniam metrui.
Ar verta iš karto pirkti su atsarga augimui?
Dažniausiai taip, jei augimas numatomas per 2–3 metus. Pridėti eilių vėliau galima, tačiau ta pati sistema ir konfigūracija turi būti prieinama.
Ką daryti, jei poreikis netelpa į patalpą?
Pirmiausia vertinti aukštį ir techniką, po to – kompaktines sistemas daliai prekių, ir tik tada – papildomą plotą.
Praktinis patarimas
Prieš kviečiant tiekėją surašykite tris skaičius: piko padėklų kiekį per paskutinius 12 mėnesių, didžiausią padėklo aukštį ir svorį bei planuojamą augimą. Su jais pirmas pasiūlymas bus pagrįstas, o ne „apytikslis“. Konsultacijai Preneta pasiekiama tel. +370 6 999 4338 arba el. paštu [email protected].