Siaubo filmai su tamsiais koridoriais, netikėtais šuoliais ir nerimą keliančiomis temomis žavi daugybę žiūrovų visame pasaulyje. Šis susižavėjimas gali atrodyti nelogiškas; juk kodėl kas nors turėtų ieškoti patirčių, skirtų baimei, iš esmės nemaloniai emocijai, sukelti? Atsakymas yra giliai įsišaknijęs mūsų psichologijoje ir sudėtingame santykyje su baime bei kontroliuojamos aplinkos, kurioje galima saugiai tyrinėti ir patirti baimę, koncepcijoje.
Baimės jaudulys
Geriausi siaubo filmai mus traukia dėl fiziologinės reakcijos, kurią jie sukelia. Baimė sukelia kaskadą reakcijų mūsų kūnuose – padažnėja pulsas, įsitempia raumenys, venomis plūsteli adrenalinas. Ši padidėjusio susijaudinimo būsena, patiriama saugiame kino teatre ar mūsų svetainėje, gali būti jaudinanti. Ji imituoja fizinius susijaudinimo ar jaudulio pojūčius, nutrindama ribas tarp baimės ir malonumo. Kontroliuojamoje aplinkoje galime mėgautis fiziologiniu baimės poveikiu nesusidurdami su realiu pavojumi, todėl galime mėgautis jauduliu ir kartu jausti saugumą.
Katarsis ir emocinis atsipalaidavimas
Siaubo filmai taip pat yra katarsio kanalas. Dalyvaudami pasakojimuose, kuriuose gilinamasi į tamsiuosius žmogaus prigimties ir antgamtinių reiškinių aspektus, mes turime galimybę pakaitomis susidurti su savo baimėmis ir nerimu. Ši konfrontacija gali sukelti didelį emocinį išsilaisvinimą. Stebėdami, kaip personažai įveikia ir galbūt įveikia bauginančias situacijas, žiūrovai gali pajusti palengvėjimą ar net sustiprėjimą, tarsi jie taip pat būtų susidūrę su savo baimėmis ir jas nugalėję kartu su ekrano veikėjais.
Saugi baimė
Siaubo filmų patrauklumo pagrindas yra „saugaus išgąsčio” sąvoka. Nors siaubo filmai gali sukelti tikrą baimę ir nerimą, žiūrovas tam tikru lygmeniu suvokia, kad tai, ką jis mato, yra fikcija. Šis saugiklis leidžia patirti baimę tokiomis aplinkybėmis, kai rizika yra minimali. Žinojimas, kad bet kurią akimirką galime pasitraukti, kad ekrane matomos pabaisos mūsų nepasieks, daro šią patirtį įveikiamą ir, paradoksalu, malonią. Tai būdas patirti pavojaus jaudulį be pasekmių.
Socialinis aspektas
Siaubo filmai dažnai tampa bendra patirtimi, žiūrimi grupėse kaip bendras ritualas, kuris sustiprina malonumą patirti išgąstį. Baimės išgyvenimas kartu yra suartinantis elementas, kai bendras adrenalinas ir po to sekantis palengvėjimas gali suartinti žmones. Siužeto posūkių, gąsdinimų ir svarbiausių filmo temų aptarimas po filmo taip pat gali prisidėti prie gilesnio socialinio ryšio, nes tokie pokalbiai leidžia žmonėms saugioje aplinkoje pasidalyti asmeninėmis baimėmis ir interpretacijomis.
Susižavėjimas nežinomybe
Žmonės iš prigimties yra smalsios būtybės, kurias traukia nežinomybės paslaptys. Siaubo filmai išnaudoja šį smalsumą, pateikdami mums istorijas, kurios praplečia mūsų supratimo ribas, tyrinėja antgamtiškumo, pomirtinio gyvenimo ir tamsiųjų žmogaus prigimties pusių temas. Šis tyrinėjimas leidžia žiūrovams susidurti su sąvokomis ir scenarijais, kurie yra toli nuo kasdienio gyvenimo, suteikia galimybę pabėgti nuo nežinomybės ir kontroliuojamai bei saugiai susidurti su nežinomybės „kas būtų, jeigu būtų”.
Iš esmės siaubo filmų žavesys slypi jų gebėjime įsitraukti į mūsų įgimtą troškimą patirti ir suprasti baimę. Jie siūlo unikalų fiziologinio jaudulio, emocinio katarsio, socialinio ryšio ir intelektinio smalsumo derinį. Žiūrėdami siaubo filmus mes tyrinėjame savo vaizduotės ribas, susiduriame su giliausiu nerimu, o po to jaučiame palengvėjimą ir galbūt geriau suprantame baimės sudėtingumą.
