Įsivaizduokite situaciją: jūs – vagis. Ar pultumėte banką su apsaugos sistemomis ir ginkluotais sargais, ar mažą parduotuvę su paprastu užraktu? Kibernetiniame pasaulyje logika panaši – mažos įmonės tampa patraukliu taikiniu dėl silpnesnės apsaugos ir mažesnių investicijų į duomenų apsaugą.
Statistika kalba už save
Remiantis naujausiomis kibernetinio saugumo ataskaitomis, net 43% visų kibernetinių atakų nukreiptos būtent į smulkųjį verslą. Kodėl? Didelės korporacijos kasmet investuoja milijonus į savo IT infrastruktūros apsaugą, samdo specialistų komandas ir reguliariai atnaujina savo sistemas. Tuo tarpu mažos įmonės dažnai veikia su ribotu biudžetu, neturi dedikuotų IT specialistų ir naudoja pasenusias sistemas.
Kokios didžiausios rizikos?
- Silpni slaptažodžiai ir dviejų faktorių autentifikacijos nebuvimas. Daugelis mažų įmonių darbuotojų naudoja tuos pačius ar panašius slaptažodžius skirtingoms sistemoms, kas ženkliai padidina įsilaužimo riziką.
- Darbuotojų edukacijos stoka. Finansinių išteklių ribotumas reiškia, kad mažose įmonėse rečiau vykdomi mokymai apie kibernetines grėsmes. Dėl to darbuotojai lengviau tampa sukčiavimo elektroninėje erdvėje (angl. phishing) aukomis.
- Programinės įrangos neatnaujinimas. Smulkusis verslas dažnai delsia atnaujinti programinę įrangą, nors būtent atnaujinimuose dažniausiai taisomos saugumo spragos.
- Atsarginių kopijų nebuvimas. Daugelis mažų įmonių neturi tinkamos duomenų atsarginių kopijų strategijos, todėl tampa itin pažeidžiamos išpirkos reikalaujančių programų (angl. ransomware) atakoms.
Pasekmės gali būti katastrofiškos
Kibernetinė ataka mažai įmonei gali kainuoti vidutiniškai nuo 25 000 iki 50 000 eurų – suma, kuri daugeliui smulkiųjų verslų reiškia bankrotą. Šie nuostoliai apima ne tik tiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, išpirkos mokėjimą), bet ir netiesiogines – veiklos sutrikdymą, klientų pasitikėjimo praradimą ir reputacijos žalą.
Efektyvūs sprendimai su ribotu biudžetu
Gera žinia ta, kad kibernetinis saugumas nebūtinai reikalauja milžiniškų investicijų. Štai keletas ekonomiškai efektyvių priemonių:
- Reguliarūs darbuotojų mokymai. Investuokite į trumpus, bet reguliarius mokymus apie sukčiavimo elektroninėje erdvėje atpažinimą ir saugų elgesį internete.
- Dviejų faktorių autentifikacija. Ši nemokama priemonė drastiškai sumažina įsilaužimo riziką net ir tuo atveju, jei slaptažodis būtų pavogtas.
- Automatiniai programinės įrangos atnaujinimai. Įjunkite automatinį atnaujinimą visose įmonės sistemose ir įrenginiuose.
- Debesijos sprendimai atsarginėms kopijoms. Naudokite debesijos paslaugas automatiniam duomenų kopijavimui – jos dažniausiai ekonomiškos ir lengvai valdomos.
- Bazinės ugniasienės ir antivirusinės programos. Net paprasčiausios apsaugos priemonės gali atremti daugumą automatizuotų atakų.
Išvada
Mažos įmonės tampa lengvu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams būtent dėl ribotų išteklių ir apsaugos priemonių. Tačiau supratimas apie grėsmes ir keletas bazinių, ekonomiškai efektyvių sprendimų gali ženkliai sumažinti riziką tapti auka.
Prisiminkite – kibernetiniai nusikaltėliai ieško lengviausio kelio. Jei jūsų įmonė bus geriau apsaugota nei kitos panašaus dydžio įmonės, tikėtina, kad nusikaltėliai pasirinks lengvesnį taikinį.
Investicija į duomenų apsaugą nėra papildoma išlaida – tai būtina verslo draudimo forma šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje.
Profesionalios IT paslaugos gali padėti jūsų mažai įmonei sukurti efektyvią apsaugos strategiją, pritaikytą būtent jūsų verslo poreikiams ir biudžetui.
