Svarstyklės rodo vieną skaičių ir dažnai nuo jo priklauso visa dienos nuotaika. Nukrito kilogramas, vadinasi planas veikia. Svoris nepasikeitė, nors savaitę sportavote ir kruopščiai rinkotės maistą, vadinasi pastangos buvo veltui. Toks vertinimas atrodo logiškas, tačiau kūnas veikia kur kas įdomiau nei skaičius ekrane.
Du vienodai sveriantys žmonės gali turėti visiškai skirtingą raumenų, riebalų ir skysčių santykį. Net tas pats žmogus, pakeitęs mitybą bei fizinį krūvį, gali sverti beveik tiek pat, nors jo kūno forma ir savijauta jau keičiasi. Dėl šios priežasties kūno sudėties tyrimas prieš svorio mažinimą suteikia kur kas aiškesnį atspirties tašką.
Svoris nepasako, ką iš tikrųjų praradote
Pradėjus laikytis griežtos dietos, pirmomis dienomis kilogramai kartais krenta gana greitai. Tai džiugina, tačiau nemažą pokyčio dalį gali sudaryti vanduo. Jei maisto kiekis smarkiai sumažintas, o baltymų ir fizinio krūvio stinga, kartu su riebalais gali mažėti raumenų masė.
Tokia situacija nėra pageidaujama. Raumenys svarbūs fizinei jėgai, laikysenai, judėjimui ir energijos apykaitai. Mažėjant raumenų kiekiui žmogus gali sverti mažiau, tačiau jaustis silpnesnis, sunkiau sportuoti ir prasčiau išlaikyti pasiektą rezultatą.
Kūno sudėties vertinimas leidžia atskirti pagrindinius audinius bei stebėti, kaip jie keičiasi. Klinikinėje praktikoje tokie matavimai naudojami vertinant mitybos būklę ir pokyčius dietos metu. Tyrėjai pabrėžia, kad kūno masė savaime neparodo riebalinio bei liesojo audinio santykio.
Ką galima sužinoti atlikus tyrimą?
Priklausomai nuo pasirinkto metodo, tyrimo metu gali būti apskaičiuojama riebalų masė, raumenų kiekis, riebalų procentas ir jų pasiskirstymas kūne. Kai kurie aparatai pateikia duomenis apie skysčių kiekį ar numanomą energijos poreikį ramybės metu.
Gautus skaičius verta vertinti kaip bendro paveikslo dalį. Dažniausiai naudinga pasižiūrėti:
- kiek kūno masės sudaro riebalinis audinys;
- ar pakanka raumenų masės;
- kuriose kūno vietose kaupiasi daugiau riebalų;
- kaip šie rodikliai keičiasi laikantis pasirinkto plano;
- ar mažėjantis svoris nėra susijęs su per dideliu raumenų netekimu.
Vienas matavimas parodo pradinę būklę, tačiau tikrasis jo naudingumas pasimato vėliau. Pakartojus tyrimą tomis pačiomis sąlygomis galima matyti, ar pasirinktas mitybos ir judėjimo planas padeda mažinti riebalų kiekį bei išlaikyti raumenis.
Tyrimas gali apsaugoti nuo netinkamo tikslo
Žmonės dažnai ateina norėdami pasiekti konkretų svorį, kurį prisimena iš studijų laikų ar mato internete. Vis dėlto tas skaičius gali visiškai neatitikti dabartinės kūno būklės. Žmogus, turintis daugiau raumenų, gali sverti daugiau ir kartu turėti mažesnį riebalų procentą.
Kūno masės indeksas ir svarstyklės gali būti naudingi bendram vertinimui, tačiau jie neatskiria raumenų nuo riebalų. Dėl to svorio mažinimo tikslą verta susieti su liemens apimtimi, fizine jėga, savijauta ir kūno sudėties pokyčiais. NHS irgi pažymi, kad kūno masės indeksas nėra tinkamas visoms situacijoms, nes raumeningi žmonės gali būti priskirti didesnio svorio grupei, nors perteklinio riebalinio audinio neturi.
Kartais atlikus tyrimą paaiškėja, kad žmogui nereikia numesti tiek kilogramų, kiek jis planavo. Daug naudingiau gali būti sumažinti riebalų procentą, sustiprėti ir išsaugoti esamą kūno masę.
Vieno skaičiaus nereikėtų sureikšminti
Kūno sudėties matavimo tikslumą veikia pasirinktas aparatas ir pasiruošimas. Bioelektrinės varžos tyrimo rezultatams gali turėti įtakos skysčių kiekis, valgymas, sportas, alkoholis ir menstruacijų ciklas. Dėl to pakartotinius matavimus geriausia atlikti panašiu paros metu, prieš juos laikantis tų pačių rekomendacijų.
Rezultatus verta aptarti su specialistu, kuris paaiškins, kurie pokyčiai yra realūs, o kurie gali būti susiję su matavimo paklaida. Nereikia nusivilti, jei po kelių savaičių rodikliai pasikeitė mažiau nei tikėjotės. Sveikas svorio mažinimas priklauso nuo mitybos, judėjimo, miego, streso ir kitų aplinkybių, todėl vertinti verta ilgesnio laikotarpio kryptį.
Kūno sudėties tyrimas nėra stebuklingas atsakymas, kaip greičiau sulieknėti. Jis padeda pasirinkti protingesnį tikslą ir stebėti, ar svoris mažėja kūnui palankiu būdu. Juk norisi prarasti riebalus, o ne jėgą, energiją ir raumenis, kurių vėliau gali būti sunku susigrąžinti.
