Tvoros keitimas yra vienas tų darbų, kurių niekas nenori kartoti du kartus. Išardyti seną, lyginti pagrindą, montuoti naują, dažyti, prižiūrėti, o po keliolikos metų žiūrėti, kaip viskas vėl pradeda byrėti. Todėl žmonės, kurie į šį klausimą žiūri rimtai, ilgai galvoja apie medžiagą. Ir gana greitai diskusija nusistovi ties dviem variantais: ketus arba plienas.
Kodėl šis klausimas iš viso kyla
Daugelis žmonių, statydami namą, tvorą pasirenka paskutinę minutę, skubėdami užbaigti darbus iki žiemos. Tada renkasi pigiau, greičiau, o po penkerių metų žiūri į surūdijusias vielas ar iškrypusius strypus ir galvoja, kad reikėjo tada paskirti daugiau laiko šiam sprendimui.
Tie, kurie tvoros klausimą sprendžia apgalvotai, dažniausiai pradeda nuo paprastos logikos: medžiaga turi atlaikyti Lietuvos klimatą, o tai reiškia drėgmę, šalną, temperatūrų svyravimus nuo minus dvidešimt iki plius trisdešimt, ir visa tai per vienerius metus. Tik po to eina estetika ir kaina.
Ketus: svoris, charakteris ir ilgaamžiškumas
Ketus yra medžiaga, kuri savo reputaciją užsitarnavo amžiais, o ne reklaminiais šūkiais. Senos Europos miestų tvorelės, balkonų grotos, parko suoliukų kojos, daugelis jų pagaminti iš ketaus ir stovi jau šimtą metų. Tai pasako daugiau nei bet koks techninis aprašymas.
Prieš renkantis ketų, verta žinoti kelis dalykus:
- Didelis anglies kiekis suteikia jam kietumo, bet kartu ir tam tikro trapumo, stiprus smūgis gali jį įskelti, o ne sulankstyti kaip plieną.
- Korozijos atsparumas be priežiūros yra silpnoji ketaus pusė, tačiau rūdijimas vyksta lėtai ir paviršutiniškai.
- Reguliariai perdažytas ketaus gaminys gali tarnauti kelis kartus ilgiau nei iš pirmo žvilgsnio atrodytų.
Ketaus pranašumas, kurio joks kitas metalas negali visiškai atkartoti, yra masyvumas. Jis atrodo ir jaučiasi kaip kažkas, kas stovės čia labai ilgai, ir dažniausiai taip ir būna.
Plienas: lankstumas ir modernumas
Plienas laimi ten, kur ketus atsilieka. Jis lankstesnis gamyboje, lengvesnis ir paprasčiau apdirbamas, todėl iš plieno galima pagaminti sudėtingesnes formas mažesnėmis sąnaudomis. Dėl šios priežasties didžioji dalis šiandieninių dekoratyvinių tvorų serijinėje gamyboje yra būtent iš plieno.
Karštai cinkuotas plienas atlaiko koroziją žymiai geriau nei neapdorotas ketus. Jei ant to dar uždedama miltelinis dažų sluoksnis, gaminys tampa tikrai atsparus. Tokia kombinacija dabar laikoma standartu kokybiškuose lauko metaliniuose gaminiuose.
Tačiau plonesnės sienelės reiškia mažesnį svorį ir mažesnį masyvumą, kurį daugelis žmonių tiesiog jaučia ranka, kai paliečia gaminį. Tą skirtumą sunku paaiškinti techniškai, bet labai lengva pajusti parduotuvėje.
Ką sako tie, kurie jau pasirinko
Mindaugas, statęs namą Kauno priemiestyje prieš septynerius metus, rinko ketaus tvoros sekcijas tris mėnesius. Sako, kad plieninius variantus atmetė iš karto, kai palyginęs svorį suprato skirtumą. Šiandien tvora atrodo lygiai taip pat, kaip montavimo dieną, tik vienas kampas reikalauja perdažymo po to, kai kaimynas jį kliudė priekaba.
Jolanta, pasirinkusi karštai cinkuotą plieną su milteliniu dažų dangalu, sako, kad per penkerius metus nėra turėjusi jokios priežiūros rūpesčių. Jai buvo svarbi moderni išvaizda ir tai, kad tvora nesulaužys biudžeto.
Abu pasirinkimai veikia. Klausimas, kuris veikia geriau būtent jūsų situacijoje.
Kaip apsispręsti be ilgų skaičiavimų
Keli klausimai, kurie padeda greitai susiaurinti pasirinkimą:
- Ar tvora bus arti kelio ar transporto judėjimo zonos? Plienas dėl savo lankstumo yra saugesnis smūgio atveju.
- Ar estetika svarbesnė už kainą? Ketus suteikia klasikinio charakterio, kurio plienas negali visiškai atkartoti.
- Ar esate pasiruošę reguliariai prižiūrėti tvorą? Ketus to reikalauja labiau, bet atlygi ilgaamžiškumu ir išvaizda.
- Ar reikia nestandartinių formų ar sudėtingesnio dizaino? Plienas gamyboje lankstesnis ir pigiau kainuos.
Abu materialai yra geri. Skirtumas slypi ne tame, kuris geresnis, o tame, kuris labiau tinka jūsų namui, jūsų klimatui ir jūsų lūkesčiams.
