Lauko blokas atrodo kaip smulkmena, sprendžiama montavimo dieną – „pastatysim štai čia, prie sienos”. Praktikoje tai vienas iš nedaugelio sprendimų, kurių vėliau beveik neįmanoma pataisyti nemokamai. Perkelti bloką reiškia naujas trasas, naują šaltnešio pripildymą ir dažnai – atkasimą.
Triukšmas: skaičiai, kurie atrodo maži, bet nėra
Šiuolaikiniai lauko blokai skleidžia maždaug 45–55 dB triukšmo prie įrenginio. Tai panašu į tylų pokalbį. Problema ta, kad naktį, kai foninis triukšmas nukrenta iki 25–30 dB, tas pats garsas tampa girdimas – ypač miegamajame, kurio langas yra tiesiai virš bloko.
Antra detalė – dažnis. Kompresoriaus ir ventiliatoriaus skleidžiamas žemų dažnių gaudimas sklinda toliau ir prasiskverbia pro sienas geriau nei aukšti garsai. Todėl deklaruojami decibelai nepasako visko.
Praktinė taisyklė: blokas neturėtų būti po miegamojo langu, siaurame kampe tarp dviejų sienų (garsas atsispindi ir stiprėja) arba tiesiai priešais kaimyno terasą.
Atstumai, kurių verta laikytis
Nuo sienos – bent 20–30 cm oro cirkuliacijai už bloko. Nuo grunto – bent 20–30 cm, o Vilniaus regione geriau 40–50, nes sniego danga gali užversti apatinę dalį ir blokuoti kondensato nutekėjimą.
Priekyje – bent 1,5–2 metrai laisvos erdvės. Jei blokas pučia į tvorą už pusmetrio, atvėsintas oras grįžta atgal, ir įrenginys pradeda „šaldyti pats save”: efektyvumas krenta, o savininkas nesupranta kodėl.
Nuo sklypo ribos – priklauso nuo savivaldybės reikalavimų, bet praktikoje verta laikyti bent 3 metrus ir nekreipti oro srauto į kaimyno pusę.
Kodėl vieta yra projekto, o ne montavimo dienos klausimas
Antras etapas – šilumos siurblių montavimas, ir čia rezultatą lemia ne markė, o vieta bei trasos: atstumas iki katilinės nulemia šaltnešio kiekį ir nuostolius, aukštis virš grunto – žiemos veikimą, orientacija – kaip garsas sklis po sklypą.
Kai visa tai suplanuota popieriuje prieš atvežant įrangą, montavimas trunka trumpiau ir kainuoja mažiau. Kai sprendžiama vietoje, pasirenkama patogiausia, o ne teisingiausia vieta.
Kondensatas: mažas vamzdelis, didelė problema
Lauko blokas žiemą gamina kondensatą – iki kelių litrų per parą. Jei jis lašės ant tako, susidarys ledas. Jei subėgs prie pamatų, drėgmė pateks kur nereikia.
Sprendimas – žvyro drenažo duobė po bloku arba nuvedimas į drenažo sistemą, su šildomu kabeliu, jei vamzdis eina virš žemės. Šis punktas dažnai dingsta iš pigesnių pasiūlymų ir grįžta kaip papildomas darbas antrą žiemą.
Vibracija: guminės pagalvėlės už kelis eurus
Blokas, pritvirtintas tiesiai prie sienos be vibraciją slopinančių elementų, perduoda virpesius į namo konstrukciją. Rezultatas – žemas gaudimas, girdimas viduje, nors lauke garso beveik nesigirdi.
Guminės atramos arba antivibracinės pagalvėlės kainuoja kelias dešimtis eurų. Jų nebuvimas kainuoja miegą.
O jei paliekamas ir senas katilas
Vis dažniau Vilniaus rajone renkamasi hibridinė schema: siurblys dengia didžiąją sezono dalį, o dujinis katilas įsijungia šalčiausiomis savaitėmis. Tokiu atveju katilinėje lieka abu įrenginiai, ir savininkai kartais pamiršta, kad rečiau naudojamas katilas priežiūros nepanaikina – priešingai, ilgas stovėjimas jam nėra naudingas.
Dujinių katilų remontas retai kainuoja tiek, kiek įsivaizduojama iš anksto: dažniausiai užtenka valymo, degimo suderinimo ir ventilio keitimo. O atsarginis šilumos šaltinis, kuris neužsiveda gruodžio 20-ąją, iš esmės nėra atsarginis šaltinis.
Trumpas patikros sąrašas prieš montavimą
Ar blokas nėra po miegamojo langu? Ar prieš jį yra bent pusantro metro laisvos erdvės? Ar jis pakeltas virš maksimalios sniego dangos? Ar numatytas kondensato kelias? Ar naudojamos antivibracinės atramos? Ar oro srautas nenukreiptas į kaimyno pusę?
Šeši klausimai, užduodami prieš darbus. Po darbų kiekvienas iš jų kainuoja pinigų.
